Įdomus gėlių pasaulis

Rašytojai mėgsta sakyti, kad žemė juokiasi gėlėmis. Juk jos iš tiesų yra gamtos
dovana, žavėjusi žmoniją nuo neatmenamų laikų. Tai grožio, meilės ir pačių
šilčiausių jausmų gija apipintas augalas, kuris nenuginčijamai daro pasaulį,
kuriame gyvename, gražesnį. Laimingiausiomis ir liūdniausiomis gyvenimo
akimirkomis pasitelkiame gėles į pagalbą kaip jausmų, kuriuos išgyvename,
simbolį. Ar norime pasveikinti, švęsti, atsiprašyti, ar išreikšti užuojautą –
kvepiantys žiedai visada mums padeda tai padaryti tinkamai.

Ar girdėjote kokių įdomybių apie gėles? Pavyzdžiui, kad XVIIa. Olandijoje tulpių
svogūnėliai buvo vertingesni už auksą! Šios gėlės buvo siejamos su
nemirtingumu, gyvybe ir meile. Tuo metu visa vakarų Europa tiesiog ėjo iš proto
dėl šių gėlių. Šis reiškinys net gavo „Tulpių manijos“ pavadinimą, o pačios tulpės
buvo tokios vertingos, kad žmonės naudojo jas kaip valiutą, nepaisant to, kad jų
žydėjimo laikas trunka tik nuo poros dienų ligi savaitės.

O štai lotosas senovės Egipte buvo laikomas šventu augalu ir naudojamas
įvairiuose ritualuose, ypatingai laidojant. Lotosas pražysta ežeruose ir drėgnuose
pelkynuose, bet gali metų metus pratūnoti ten susigūžęs ir susiskleidęs,
laukdamas, kol su vandens grįžimu galės pademonstruoti savo žiedo grožį.
Egiptiečiai lotosą siejo su prisikėlimu ir amžinuoju gyvenimu. Juk lotosas tikrai
primena Feniksą, prisikeliantį iš pelenų, ar ne? Tuo tarpu kitur lotoso simbolis
interpretuojamas kaip grožis, malonė, skaistumas ir ramybė Nenuostabu, kad
tiek daug žmonių savo kūnus puošia būtent šio augalo atvaizdu net ir dabar.
O ar esate matę bambuko žiedą? Jei ne, nieko keisto, nes tai iš tiesų retas
reiškinys. Kai kurios bambukų rūšys subrandina žiedų pumpurus tik po 65 ar net
120 metų! Neįtikėtina ir tai, kad vienos rūšies bambukai pražysta vienu metu
visame pasaulyje, nepaisant to, kaip būtų išsibarstę po visus žemynus. Bambukai
išskiria 30 procentų daugiau deguonies į atmosferą ir sugeria daugiau anglies
dvideginio nei bet kurie kiti augalai. Šie augalai tikrai stebuklingi!

Tikima, kad saulėgrąžų galvos seka saulės judėjimą – visada yra atsigręžusios į
saulę. Dėl šios priežasties taip ir vadinamos. Tokia savybė vadinama
heliotropizmu. Beje, saulėgrąžos žiedą iš tiesų sudaro daugybė mažyčių gėlyčių,
vadinamų floretėmis. O 1986 metais olandas M. Heijmf užaugino pačią
aukščiausią saulėgrąžą, kurios aukštis siekė vos ne 800 metrų! Saulėgrąžų sėklos
turi daug aliejaus ir yra itin maistingos. Turbūt dauguma Jūsų saulėgrąžų aliejų
turi ir savo virtuvėje bei naudoja jį vos ne kasdien.

Tikrai ypatingos yra šios į saulę žiūrinčios gėlės, tad nėra keista, kad Vincentas
Van Gogas jomis taip žavėjosi. Būtent jos žydi prie jo vardu praminto muziejaus
ir paties garsiojo dailininko kapo.
Žinoma, nepaminėti populiariosios rožės būtų nuodėmė! Rožių pumpurai siejami
su obuoliais, vyšniomis, avietėmis, persikais, slyvomis, nektarinais, kriaušėmis ir
migdolais. Kodėl? Dėl to, kad jų žiedo struktūra labai panaši į uogų ir kai kurių
vaisių. Kai kurių rūšių rožių pumpurai yra vieni iš gausiausių vitamino C
savininkų! Todėl jie naudojami gaminant įvairius džemus ar arbatas. Senovės

Egipte rožės irgi buvo laikomos šventomis gėlėmis, kaip ir minėti lotosai.
Egiptiečiai iš rožių pindavo vainikus, kuriais puošdavo antkapius.
Baltaisiais sukučiais apsodinti dažno iš mūsų sodai ar palangės. Kitaip ši gėlė dar
vadinama mėnulio gėle, nes ji išsiskleidžia tik atėjus nakčiai, o dieną susigūžia ir
pasislepia nuo saulės šviesos prisilietimų. Gražūs apvalaini žiedeliai, mėgstantys
tamsą, taip pat skleidžia ir itin malonų aromatą.
Tuo tarpu agava daugybę metų pragyvena nesubrandindama nei vieno žiedo, o
tada subrandina vos vieną ir miršta. Tokią sąvybę turintys augalai vadinami
monokarpiniais.

Ir tai tik keletas įdomių faktų apie mūsų taip mylimas gėles, apie kurias žinome
kur kas mažiau nei galime manyti. Gėlių pasaulis toks pats didžiulis, įdomus,
mįslingas ir pilnas skirtingų rūšių, kaip ir žmonių. Kaip keista pagalvojus, kiek
daug istorijos, gyvybės ir grožio telpa į vieną vienintelį žiedą. Pažiūrėkite į
žydinčias pievas – juk tikrai matosi, kad žemė juokiasi, ar ne?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *